Kovo 11 – ąja minint – senaisiais Žemaitijos keliais

Posted on Updated on

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Varnių jaunimas ją minėjo ypatingai ir džiugiai. Varnių kultūros ir jaunimo centras kartu su Varnių regioninio parko direkcija kovo 10 – ąja organizavo 2 dienų pėsčiųjų žygį „Senaisiais Žemaitijos keliais“, kurio metu nukeliauta apie 35 km.

Negausus būrys jaunuolių, kurie registravosi į žygį, nuo pat ankstaus ryto buriavosi prie Varnių kultūros ir jaunimo centro durų. Tvirtai pasiryžę žygiuoti ir nusiteikę iššūkiams, jaunuoliai dalinosi mintimis apie kilometrų skaičių, kuriuos reiks įveikti, apie nakvynę, kur žygiuosime ir ką veiksime, – išdavė dalyvių jaudulį.

Trumpas instruktažas, fotografija prieš išeinant ir žygeiviai jau kely, maršrutu Varniai – Pavandenė – Janapolė – Varniai. Prie žygeivių prisijungia ir Varnių regioninio parko direkcijos atstovas Andrius Bajorūnas, kuris žygyje informavo dalyvius apie Varnių regioninio parko lankomus objektus, papasakojo jų atsiradimo istorijas, vietovių legendas ir kitą, gamtosauginę informaciją. O Lietuvos trispalvę šiam žygiui paskolino Varnių seniūnija, kurią dalyviai nešė žygio metu, taip įtvirtindami, kad žygis neeilinis, o šventinis.

Žygeiviai pajudėję pro Ožtakius link Pavandenės, pirmąją dienos dalį žygiavo plentu ir žvyro keliais. Kad būtų linksmiau, dalyviams pasiūlyta sužaisti žaidimą: mojuojant rankomis ir gestais atkreipti pravažiuojančiųjų dėmesį sulaukiant garsinio signalo, o juos įvertinti taškai. Kuo didesnis automobilis, tuo daugiau skirti taškų ir iki Pavandenės surinkti daugiau nei 1000 taškų. Garsinio signalo laukimas tampa žaidimu, o sulaukus dėmesio pasigirsta garsios emocijos ir padėkos pravažiuojantiems. Deja, ne visi vairuotojai palaikė šią idėją, tačiau kai kas sustojo ir pasisiūlė pavežti. Teko atsisakyti, nes koks gi žygis, jei žygeiviai važiuoja? O dar už Lietuvą.

Pirmasis sustojimas ant kalnelio pasistiprinti ir atokvėpio minutė. O dalyviai net ir užkandžiaudami nepaleidžia vėliavos koto iš rankų, o ir noras ją nešti didelis, tad tenka dalintis. Kur dalyviai ilsisi, nuo kalno tolumoje matomas Pavandenės senkapis, kitas sustojimas būtent ten. Sunkokai, bet įveikus kalną, poilsio minutė privaloma, nes čia Andrius Bajorūnas papasakoja jaunimui legendą, jog kitoje kelio pusėje, ant kito kalno, galėjo būti įsikūrusi gyvenvietė, kurios laikai siekia kelis tūkstančius metų. Nusifotografavus prie kryžiaus, žygeiviai patraukia jau ne keliais, o pievomis ir laukais, kur bedainuodami linksmas dainas, bendraudami ir žvalgydamiesi aplink supančią gamtą, pasiekia Pavandenės miestelį.

Pavandenė žygeivius pasitinka žmonių žvilgsniais pro langą, katinu ant palangės, veikiančia parduotuve ir trejomis merginomis, kurios, pasiūlius eiti kartu, atsisakė tos minties. Pavandenėje sustojame prie paminklo žuvusiems partizanams, pasakojama kodėl jis čia stovi, ką reiškia simboliai ant paminklo. Pasižvalgę po miestelį žygeiviai eina toliau link Lingėnų, kur pakeliui kopiama į Sprūdės piliakalnį. Prieškalnėje pailsėjus visi dalyviai pasiryžo užlipti į kalną ir ten papietauti. Kas nuėjo pirmi, kas vėliau, bet įspūdingiausia atrodė, kai keletas jaunuolių nešdami trispalvę, bėgo į kalną šaukdami Lietuva, Lietuva! O vėliavos plevėsavimas suteikia gerą emociją, pasididžiavimą ir pakylėjimą, kad esame lietuviai. O žygis nėra beprasmis.

Po pietų žygeiviai patraukia nuokalnėn, kur neapsieinama be nuotykių, sušlapusių kojų, kurias iškart vietoje ir džiovinamos, sunkiai praeinamų, snieguotų vietų. Tačiau tokie jau tie senieji Žemaitijos keliai, jie jau tapę ne keliais, o pievomis ar apaugusių medžių vietovėmis. Štai taip eidami, vis sustodami pailsėti, bendraudami ir dalindamiesi mintimis žygeiviai 17val. pasiekia Janapolės miestelį. Tikslas pasiektas, taigi, nusifotografuojama ir keliaujama toliau į nakvynės vietą.

Nakvynė sutariama, kad bus Janapolės pagrindinėje mokykloje, sporto salės patalpose. Patalpos šiltos, o ir žygeiviai sukaitę. Dalyvių nuostabai, Janapolėje sutinkame Lietuvoje, tarp jaunų žmonių gerai žinomą žmogų, Mindaugą, kuris dažnai pasirodo Saulėno vaidmenyje. Liuks vyrukas  Janapolėje ilgas poilsis, užkandžiai, sportinė žygeivių veikla ir kitos pramogos, o tie įveikti 20 kilometrų nesudarė didesnių problemų dalyviams ir pasilinksminti. Vakarinis laužas greit užkuriama, kibire verdami makaronai su troškina mėsa. Vakarienė soti ir skani, kad viso kiekio maisto dalyviai neįveikia, tad lieka vėlesniam laikui arba rytui, bet iki ryto dar toli, o prieš akis visą naktis.

Ankstyvas sekmadienio rytas žygeivius pasitinka sniegu ir vėju. Taigi, dar vienas iššūkis, tačiau oras nė motais, dalyviai linksmai, nors ir lėčiau nei praėjusią dieną, keliauja atgal į Varnius, kur dalyvaus kovo 11 – osios dienos minėjime ir bus įteikti žygio diplomėliai.

Per pievas ir laukus, žvyro kelius ir kitus įdomius takus, aplankant Spigino rago poilsio aikštelę, 2 dienų pėsčiųjų žygio „Senaisiais Žemaitijos takai“ dalyviai pasiekė Varnius. Pailsėję, atsigėrę arbatos ir dalindamiesi mintimis dalyviai dalyvavo kovo 11 – osios minėjime Varnių kultūros ir jaunimo centre. Žygio vadovai Andrius Bajorūnas ir Gediminas Baktys tarė keletą žodžių apie žygį, įteikė žygeiviams diplomėlius, pažyminčius, kad jie įveikė daugiau nei 30 kilometrų. Nusifotografavę, o dalyviai kiek pavargę, tačiau atlikę pareigą, išsiskirstė namo.

Žygio komanda: Dovydas Užkuras, Eimantas Danilevičius, Audrius ir Kornelija Miniotai, Emilija Gotautaitė, Rimantas Januška, Laurynas Talmantas ir vyresnieji Gediminas Baktys ir Andrius Bajorūnas.

Akimirkos iš žygio: ČIA

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s